Humane Neonatal Care Initiative
[ ru ]

- HNCI
- About Dr. Levin
- Book-on Declaration
- About Tallinn Children's Hospital
- Articles
- News
- Discussion
- Join or support us
- Additional materials
- Contact information



Motinystės jausmo ugdymas naujagimių skyriuose

Adik Levin

Talino vaikų ligoninė

Lietuvos akušerija ir ginekologija 1999; rugsėjis, tomas II, Nr. 3: 203-5. ISSN 1392-5091

    Reziumė. Naujosios medicinos technologijos atitolino motiną ir sergantį naujagimį, pačios gamtos sukurtus kaip nedalomą visumą. Motinos vaidmuo slaugant sergantį naujagimį tapo minimalus. Straipsnyje aptariama psichologinė pagalba nervinės įtampos apimtai motinai, nurodomi būdai, kaip ją įtraukti į naujagimio slaugymą, kaip organizuoti medicinos personalo darbą.

    Raktažodžiai: naujagimis, motinos psichinė įtampa, adaptacija, humanistinė neonatologijos kryptis.

    Summary. The sick newborn baby and mother are separated due to high-tech medicine. Mother's role in her sick baby care is minimized. In this paper main aspects of psychological help for stressed mother are discussed. It is necessary to help mother to take part in the healing process and medical staff must provide comfort for mother and baby.

    Key words: Newborn, stressed mother, adaptation, humanistic neonatology.
 
    Adik Levin — Talino (Estija) vaikų ligoninės Naujagimių ir kūdikių skyriaus vedėjas, Talino pedagoginio universiteto profesorius, habilituotas daktaras. Parengęs apie 80 mokslinių straipsnių, spausdintų Estijoje, Rusijoje, JAV, Anglijoje, Švedijoje. Išleidęs tris knygas pediatrams ir neonatologams. Šiuo metu yra PSO ekspertas, Estijos ir Europos perinatologų asociacijos narys, Estijos pediatrų draugijos narys, EURONIC ir IBFAN projektų koordinatorius Estijoje.
 
Akivaizdūs rezultatai, kurių pasiekta mažinant perinatalinį sergamumą ir mirtingumą, rodo, kad neonatologija tobulėja. Tai įtakojo XX a. pabaigos technologijų raida. 1955-1975 m., t. y. prieš atsirandant moderniems dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatams, surfaktantui ir kt., Švedijoje perinatalinis mirtingumas sumažėjo nuo 27,9 iki 11,3 proc. 1975-1984 m. perinatalinis mirtingumas sumažėjo iki 7,3 proc. Nuo 1985 m., nors atsirado naujesnių technologijų ir vaistų, be to, padaugėjo gydymui skiriamų lėšų, perinatalinis mirtingumas nemažėja. Tuomet neonatologai pradėjo domėtis humanistinėmis gydymo teorijomis ir jų taikymu. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje sveiki naujagimiai vis dažniau maitinami krūtimi, gimdymo namuose motinoms leista būti kartu su savo kūdikiais. Dauguma neonatologų ėmė propaguoti sergančių ir neišnešiotų naujagimių maitinimą motinos pienu, o ne jo pakaitalais. Sumažėjo indikacijų tuo metu paplitusiam parenteriniam maitinimui. Teigiama glaudaus vaiko ir motinos kontakto reikšmė - vadinamasis kengūros metodas. Motinos vaidmuo tampa svarbus sergančio naujagimio išgijimui. Šios vertybinės tradicijos visuomet koreguojamos rinkos ekonomikos dėsnių. Firmos, gaminančios motinos pieno pakaitalus, nenoriai užleidžia savo pozicijas. Ligoninės irgi neskuba keisti savo darbo organizavimo, siekia išsaugoti personalo darbo vietas. Dabartiniai neonatalinės priežiūros kontrolės metodai yra statistinių duomenų rinkinys sveikatos apsaugos įstaigų vadovams. Motinos įtraukimas į sergančio ar neišnešioto naujagimio gydymą ir slaugymą keičia jų priežiūros kokybę, humanizuoja neonatologiją.
 
[ lt1.gif ] Humanistinė neonatologija teigia, kad naujagimis -svarbiausias asmuo ligoninėje. Jam būtinos tokios sąlygos, kokias sukūrė pati gamta. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad biologinę ir psichologinę vaiko sveikatą lemia motinos ir vaiko kontaktas ne tik pirmomis gyvenimo valandomis bei dienomis, bet ir per 1-2 mėnesį. Po gimdymo naujagimį atskyrus nuo motinos, išlieka biologinis ir psichologinis judviejų ryšys (1 pav.). Kuo glaudesnis motinos ir vaiko kontaktas pirmaisiais dviem gyvenimo mėnesiais, kuo ilgiau kūdikis gauna motinos pieno, jaučia jos odą, tuo stipresnė formuojasi imunobiologinė jo sistema. Tuomet kūdikiui mažiau reikia donorinio pieno, retesnis jo kontaktas su nuolat besikeičiančiu medicinos personalu, pažeidžiantis "biologinį inkubatorių", motinos kūno erdvę.
 
Sergančiam kūdikiui reikalingas ne vienkartinis kasdienis pasimatymas su motina, o nuolatinis jos buvimas šalia. Taigi antras svarbiausias asmuo ligoninėje yra motina. Jai turėtų būti sudarytos sąlygos visą parą būti kartu su sergančiu ar neišnešiotu naujagimiu. Humanistinė neonatologija remiasi koncepcija, kad toks glaudus kontaktas ne tik pageidaujamas, bet gyvybiškai svarbus kūdikiui. Motina ir vaikas yra neatskiriami. 8-ojo dešimtmečio viduryje atlikti fundamentalūs medicininiai psichologiniai tyrimai parodė, kad motina ir neišnešiotas naujagimis yra uždara psichosomatinė sistema, kurioje vaiko būklė priklauso nuo motinos psichinės būklės, o šios - nuo vaiko būklės.
 
Vakarų šalių neonatologijos skyriuose kūdikio mažai paisoma, o motinai skiriamas viešnios vaidmuo.

Naujagimis visiškai priklausomas nuo medicinos personalo. Tokiu vaidmenų pasiskirstymu suinteresuotos ne tik medicinos institucijos, bet ir kompanijos, gaminančios motinos pieno pakaitalus - adaptuotus mišinius. Pseudomoksliniai tyrimai, finansuojami šių kompanijų, įrodinėja, esą adaptuoti mišiniai tinkamesni nei motinos pienas, ypač naudingi neišnešiotiems naujagimiams. Firmos, gaminančios aukštos technologijos elektroninę aparatūrą, padedančią išauginti neišnešiotus naujagimius be motinos pagalbos, taip pat siekia išsaugoti savo statusą.
 
XX a. pabaigoje susiformavo du požiūriai į motiną ir naujagimį ir jais paremti naujagimių slaugos būdai.

Naujagimio slaugos būdai, kurie remiasi požiūriu, kad medikai labiau pajėgūs teikti reikalingą pagalbą.

Motina neguldoma kartu su naujagimiu į specialųjį skyrių ir po gimdymo išvyksta namo.

Dieną motina būna su naujagimiu, maitina jį, tačiau miega jie atskirai.

Dieną praleidusi su vaiku, nakčiai motina išvyksta namo. Šiuo atveju didesnė virusinių infekcijų rizika.
 
Savaitę prieš išrašant motiną ir naujagimį iš ligoninės jie būna atskirti.

Motina ir kiti šeimos nariai jiems patogiu laiku gali lankyti naujagimį ligoninėje. Tai įprasta vakarietiškose klinikose.

Humanistinis požiūris, pagrįstas artimais motinos ir kūdikio santykiais.

Naujagimiai su motinomis būna visą parą, kol naujagimis visiškai pasveiksta. Mažai kontaktuojama su medicinos personalu. Naujagimiui sudaromos sąlygos, panašios į namų aplinką.

Nuolatinis naujagimio buvimas su motina yra pagrindinis humanistinės neonatologijos principas.
 
Slaugos metodai, pabrėžiantys medicinos personalo svarbą, suteikia motinai galimybę bendrauti su naujagimiu, tačiau tikrojo motinystės jausmo ugdymas paprastai prasideda, tik abiems sugrįžus namo. Adaptacija užsitęsia. Reikėtų tokius vaikus ištirti sulaukus ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus. Tokiam požiūriui oponuoja humanistinė neonatologija. Pagrindinis laikotarpis svarbus motinystės jausmo ugdymui. Nuolatinis motinos ir naujagimio buvimas kartu pagreitina motinystės jausmo atsiradimą.
 
[ lt2.gif ]
Kliniškai motinos psichinė įtampa pasireiškia jautria reakcija į aplinką. Dirglumui mąžtant, ji vis daugiau dėmesio skiria kūdikiui. Motinos psichinę įtampą lemia daugybė veiksnių (2 pav.). Jai svarbu suvokti naują savo padėtį, jausmus. Svarbus vaidmuo tenka naujagimių skyriaus personalui, kuris turėtų padėti moteriai įveikti pogimdyminę krizę.

Su kiekviena motina būtina bendrauti individualiai, įvertinti jos psichines reakcijas. Ar ji:
 
  • neigia vaiko negalią (savisaugos mechanizmas)
  • nepasitiki gydytoju, ieško kitų būdų padėti savo kūdikiui
  • agresyviai elgiasi su medicinos personalu (pvz., įžeidinėja)
  • nepasitenkinimą nukreipia į kitus objektus (nepatinka palata, joje gulinčios kitos motinos)
  • pasyviai susitaiko su esama padėtimi (dažniausiai pasitaiko neišnešiotą naujagimį pagimdžiusioms moterims).
 
Įveikti psichologines problemas motinai turėtų padėti psichologas, šeimos gydytojas, ginekologas, akušerė, socialinis darbuotojas, dvasininkas. Neonatologai ar intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai dažniausiai neturi pakankamai kompetencijos pagelbėti krizės ištiktai motinai. Greitesnis krizės įveikimas ir trumpesnis adaptacijos laikotarpis pagerina maitinimą krūtimi, o tai apsaugo naujagimį nuo neigiamų aplinkos veiksnių.
 
Į naujagimių skyrius patenka sunkiai sergantys naujagimiai. Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad tik 29,7 proc. į šiuos skyrius patekusių naujagimių motinų moterų konsultacijose gavo būtinų žinių apie kūdikio priežiūrą ir natūralų maitinimą. Moters parengimas sąmoningai motinystei nepakankamas. Tuo turėtų susirūpinti akušeriai-ginekologai, motinystės (tėvystės) mokyklos ir visuomenė. Tik sąmoningi motina ir tėvas gali prisiimti atsakomybę už savo vaiką. Naujagimių skyrių darbo tikslas - ne tik išgydyti naujagimį, bet ir padėti moteriai tapti motina, išmokyti prižiūrėti ir natūraliai maitinti kūdikį.
 
Humanistinė neonatologija apima naujagimių slaugą ir gydymą. Natūralus maitinimas buvo propaguojamas 10-15 metų. Tik pastaraisiais metais pradėta kalbėti apie neišnešiotų naujagimių maitinimą krūtimi. Prieš keletą metų imtas akcentuoti betarpis motinos ir naujagimio kontaktas ("oda-oda"). Iki šiol kai kurių išsivysčiusių šalių neonatologai teigia, esą tai taikytina tik neturtingoms šalims, kur nėra reikalingos medicinos aparatūros neišnešiotiems naujagimiams išauginti.

Egzistuoja ir daugiau humanistinės pogimdyminės priežiūros principų:
 
  1. Motinai turėtų būti sudarytos sąlygos tol būti kartu su naujagimiu, kol jis bus išrašytas iš ligoninės.
  2. Kiekvienas naujagimių skyriaus darbuotojas privalo mokėti ne tik prižiūrėti naujagimį, bet ir suteikti jo motinai psichologinę pagalbą.
  3. Būtina stengtis sumažinti motinos psichinę įtampą.
  4. Naujagimių skyriaus darbuotojas turėtų išaiškinti motinai maitinimo krūtimi svarbą, išmokyti nutraukti pieną.
  5. Kūdikis privalo gauti motinos pieno. Išskyrus tuos atvejus, kai esama medicininių kontraindikacijų.
  6. Jei naujagimis negali žįsti krūties, jis turi būti maitinamas per zondą. Tai turėtų daryti pati motina.
  7. Medicininių tyrimų turi būti atliekama minimaliai.
  8. Skatinti glaudų motinos ir vaiko kontaktą ("oda-oda").
  9. Motina ir naujagimis yra neatskiriami. Naujagimių skyriuose turėtų būti suteikiama ir motinai reikalinga medicinos pagalba.
  10. Leisti sveikiems šeimos nariams ligoninėje
    lankyti naujagimį ir motiną.
 
Esame parengę ir spausdinę diskusinių straipsnių Europos, Pietų Amerikos, Azijos, Rusijos medicinos leidiniuose. XX a. požiūrio į motiną ir vaiką kaita skatina ir neonatologijos pokyčius. Kolegoms siūlome diskutuoti tokiomis temomis:
  • Ar egzistuoja neonatologijos humanizavimo problema?
  • Kokie galėtų būti humanistinės neonatologijos principai?
  • Ar reikėtų neonatologijos humanizavimą skaidyti į atskiras skiltis?
 
Daugiausia vaiko teisės pažeidžiamos Vakarų Europos ir Amerikos naujagimių skyriuose. Jos netinkamas pavyzdys naujoms nepriklausomoms valstybėms. Pertvarkant nacionalinės sveikatos apsaugos sistemas svarbu nepakartoti klaidų, kurias XX a. antrojoje pusėje padarė Vakarų valstybės.

Vertė Rasa Brinkis
 
Literatūra
  1. Wolf H., Charrondiere R., Helsing E. First "Baby Friendly" Hospital in Europe // Lancet. 1993, vol. 341, p. 440
  2. Als H., Lester B.M., Tronic E.Z., Brazelton T.B. Manual for the Assesment of Preterm Infants Behavior (APIB). Boston, 1979
  3. Charpak N., Ruiz-Pelaez J.G., Charpak Y. Rey-Martinez Kangaroo Mother program: An alternative way of caring for low birthweight infants. One year mortality in two cohort study // Pediatrics. 1994, vol. 11, p. 19-24
  4. Charpak N., Figueroa Z., Ruiz J.G. Kangaroo mother care // Lancet. 1998, vol.351, p. 914
  5. Levin A. "Where are you going, neonatal medicine"? Letter to the editor // Intensive Crit. Care Nurs. 1995, vol. 11, p. 49-52
  6. Levin A. What Future Course Do You Take, Neonatal Medicine? // International Child Health: A Digest of Current Information. 1995, vol. 6, p. 41-44
  7. Левин А. Влияние социально-биологических и медико-психологических факторов на взаимосвязи организма матери и новорожденного: Дис. д-ра мед. наук. Москва, 1991, 36 S. Rus
  8. Levin A., Listopad T. Humanistic neonatal medicine in pediatric hospital, sharing tools for personal // Global Harmony: First Annual Conference on Conflict Resolution. St. Petersburg, 1994, p. 65-68
  9. Klaus H.M., Kennel J.H. Parent-infant Bonding. 2nd. ed. St. Louis, 1982
  10. Levin A. The Mother-Infant Unit at Tallin Children's Hospital, Estonia: A truly baby-friendly unit // Birth. 1994, vol. 21, p. 39-44
  11. Harrison L., Klaus H.M. Commentary: A Lesson from Eastern Europe // Birth. 1994, vol. 21, p. 45-46.
  12. Левин А. Стационар для новорожденных. Ленинград, 1989, 101 с. Rus
Gauta 1999 m. birželio mėn.
Priimta spaudai 1999 m. birželio mėn.
 
[ Back to the top ]

© 2000 HNCI.ee team